Elektroninių gaminių kokybės bandymai Puslaidininkinių įtaisų patikimumo patikra
Tobulėjant elektroninėms technologijoms, elektroninių komponentų, naudojamų įrangoje, skaičius palaipsniui didėja, o elektroninių komponentų patikimumui keliami vis didesni reikalavimai. Elektroniniai komponentai yra elektroninės įrangos pagrindas ir pagrindiniai ištekliai, užtikrinantys aukštą elektroninės įrangos patikimumą, o jo patikimumas tiesiogiai veikia visą įrangos veikimo efektyvumą. Siekiant padėti jums geriau suprasti, pateikiamas toliau pateiktas turinys.
Patikimumo patikros apibrėžimas:
Patikimumo patikra – tai patikrinimų ir bandymų serija, skirta atrinkti gaminius su tam tikromis savybėmis arba pašalinti ankstyvą gaminių gedimą.
Patikimumo patikros tikslas:
Pirma: išsirinkite produktus, kurie atitinka reikalavimus.
Antra: pašalinti ankstyvą produktų gedimą.
Patikimumo patikros reikšmė:
Komponentų partijos patikimumo lygį galima pagerinti atrenkant ankstyvos gedimo stadijos produktus. Normaliomis sąlygomis gedimų dažnį galima sumažinti perpus iki vienos dydžio eilės, o gal net dviem dydžio eilėmis.

Patikimumo patikros funkcijos:
(1) Tai neardomasis bandymas, skirtas gaminiams be defektų, bet pasižymintiems geromis eksploatacinėmis savybėmis, o gaminiams su galimais defektais jis turėtų sukelti jų gedimą.
(2) Patikimumo patikra yra 100 % bandymas, o ne atrankinė patikra. Po atrankos bandymų į partiją neturėtų būti pridedama jokių naujų gedimų režimų ir mechanizmų.
(3) Patikimumo patikra negali pagerinti gaminių vidinio patikimumo. Tačiau ji gali pagerinti partijos patikimumą.
(4) Patikimumo patikra paprastai susideda iš kelių patikimumo testo elementų.
Patikimumo patikros klasifikacija:
Patikimumo patikrą galima suskirstyti į įprastinę patikrą ir specialios aplinkos patikrą.
Produktams, naudojamiems įprastomis aplinkos sąlygomis, reikia atlikti tik įprastinį patikrinimą, o produktams, naudojamiems specialiomis aplinkos sąlygomis, be įprastinio patikrinimo, reikia atlikti specialų aplinkos patikrinimą.
Faktinio patikrinimo pasirinkimas daugiausia nustatomas atsižvelgiant į gaminio gedimo režimą ir mechanizmą, atsižvelgiant į skirtingas kokybės klases, kartu su patikimumo reikalavimais arba faktinėmis eksploatavimo sąlygomis ir proceso struktūra.
Įprastinė patikra klasifikuojama pagal patikros savybes:
① Tyrimas ir atrankinė patikra: mikroskopinis tyrimas ir atrankinė patikra; infraraudonųjų spindulių neardomasis patikrinimas; PIND. Rentgeno spindulių neardomasis patikrinimas.
② Sandarumo patikra: nuotėkių patikra naudojant skystį panardinančią technologiją; helio masių spektrometrijos nuotėkių aptikimo patikra; radioaktyviųjų medžiagų žymeklio nuotėkių patikra; drėgmės bandymo patikra.
(3) Aplinkos įtampos testavimas: vibracijos, smūgio, išcentrinio pagreičio testavimas; temperatūros šoko testavimas.
(4) Eksploatavimo trukmės patikra: laikymo aukštoje temperatūroje patikra; energijos senėjimo patikra.
Atranka specialiomis naudojimo sąlygomis – antrinė atranka
Komponentų patikra skirstoma į „pirminę patikrą“ ir „antrinę patikrą“.
Komponentų gamintojo atliekamas patikrinimas pagal komponentų produkto specifikacijas (bendrąsias specifikacijas, išsamias specifikacijas) prieš juos pristatant vartotojui vadinamas „pirminiu patikrinimu“.
Pakartotinis patikrinimas, kurį komponentų naudotojas atlieka pagal naudojimo reikalavimus po įsigijimo, vadinamas „antriniu patikrinimu“.
Antrinio patikrinimo tikslas – atrinkti komponentus, kurie atitinka vartotojo reikalavimus, juos patikrinant arba bandant.
(antrinės atrankos) taikymo sritis
Komponentų gamintojas neatlieka „vienkartinio patikrinimo“ arba naudotojas neturi konkretaus supratimo apie „vienkartinio patikrinimo“ elementus ir įtempius.
Komponento gamintojas atliko „vienkartinį patikrinimą“, tačiau „vienkartinio patikrinimo“ elementas arba įtempis negali atitikti vartotojo keliamų komponento kokybės reikalavimų;
Komponentų specifikacijoje nėra specialių nuostatų, o komponentų gamintojas neturi specialių atrankos elementų su atrankos sąlygomis.
Komponentai, kuriuos reikia patikrinti siekiant nustatyti, ar komponentų gamintojas atliko „vieną patikrą“ pagal sutarties ar specifikacijų reikalavimus, arba ar kyla abejonių dėl rangovo „vieną patikrą“ galiojimo.
Atranka specialiomis naudojimo sąlygomis – antrinė atranka
„Antrinės atrankos“ testo elementai gali būti susieti su pirminės atrankos testo elementais ir atitinkamai pritaikyti.
Antrinių atrankos elementų sekos nustatymo principai yra šie:
(1) Pirmiausia reikėtų išvardyti pigius tyrimo elementus. Tai gali sumažinti brangių tyrimo prietaisų skaičių ir kartu išlaidas.
(2) Pirmajame išdėstyti atrankos elementai turi būti sudaryti sąlygas aptikti antrojo atrankos elementų komponentų defektus.
(3) Būtina atidžiai apsvarstyti, kuris iš dviejų bandymų – sandarumo ir galutinio elektrinio bandymo – atliekamas pirmiausia, o kuris – antras. Po elektrinio bandymo prietaisas gali sugesti dėl elektrostatinės žalos ir kitų priežasčių po sandarumo bandymo. Jei sandarumo bandymo metu imtasi tinkamų elektrostatinės apsaugos priemonių, sandarumo bandymas paprastai turėtų būti atliekamas paskutinis.